Paroda veikia kaip tyrimas, kaip žmogus reprezentuoja mintyse egzistuojančias vietas – ar jos būtų realios, prisimenamos, ar iš naujo interpretuojamos. Vietos egzistuoja ne tik fiziniame pasaulyje, bet ir atmintyje, vaizduotėje bei asmeninėje patirtyje. Atmintis formuoja mūsų santykį su aplinka, todėl spaudiniuose realizmas neretai susilieja su abstrakcija, menininkui naršant subjektyvioje erdvėje tarp išgyventos patirties ir nostalgiško prisiminimo.
Muziejuje eksponuojamos istorinės spaudos mašinos simbolizuoja techninio spaudos proceso evoliuciją. Šios mašinos liudija, kaip spauda iš amatininkų amato tapo masinės komunikacijos priemone. Nepaisant technologinių pokyčių, grafikos kūrimas išlieka glaudžiai susijęs su menininko ranka, mąstymu ir fiziniu santykiu su medžiaga.
Sugretinus šiuolaikinius studentų darbus su istorine spausdinimo technologija, paroda atskleidžia gyvą tradicijos tęstinumą ir jos asmeninį perinterpretavimą. Jaunieji menininkai ne tik pagerbia spaudos amatą, bet ir plečia jo ribas, suteikdami jam naujų, socialiai ir kultūriškai aktualių prasmių.